Pandemija verslui sukėlė išties nemažai iššūkių. Vienas didžiausių jų buvo staiga sklandžiai pereiti prie nuotolinio darbo režimo. Dabar pamokos jau išmoktos, o požiūris į darbą bei jo pobūdį neišvengiamai pasikeitė. Akivaizdu, kad biurų rinkos laukia pokyčiai, dalis kurių jau įsibėgėjo. Pradėjo daugėti darbdavių, kurie pamatė gerą praktiką ir suteikė galimybę toliau tęsti darbus nuotoliniu būdu. Tai paskatino keisti požiūrį ir į darbo biurus. Apie tai, kokios tendencijos vyrauja dabar renkantis darbo vietą, pasakoja biurų ir bendradarbystės erdvių „Workland“ vadovė Lietuvoje Laura Panovienė, o patirtimi pasirinkus bendradarbystės erdves dalinasi portalo „bzn start“ įkūrėja Živilė Glaveckaitė ir „Zenitech“ personalo verslo partnerė Jelena Balkūnaitė-Cyba.
Pandemija paskatino atsirasti naujas paslaugas
L. Panovienė sako, kad jų siūlomos bendradarbystės erdvės šiuo metu tapo kur kas paklausesnės nei buvo iki pandemijos. „Akivaizdžiai matome, kad mažesnės ir didesnės įmonės peržiūri savo dabartinius biuro poreikius ir supranta, kad lankstūs sprendimai atneša didelę finansinę naudą jų organizacijai“, – komentuoja pašnekovė ir priduria, kad susidariusi situacija paskatino ieškoti naujų sprendimų kuriant dar daugiau lankstumo nariams.
„Pavyzdžiui, atsirado „Flex hot desk“ narystės, kai galima derinti darbą iš namų su darbu biure ir taip optimizuoti išlaidas. Taip pat didesnėms įmonėms, kurios nuomojasi privačius biurus, sukūrėme naujų sprendimų. Dabar darbdaviai gali rotuoti darbuotojus ir mokėti už mažiau darbo vietų, anksčiau tokios galimybės ir poreikio nebuvo“, – pasakoja L. Panovienė.
Pašnekovės teigimu, situacijos neapibrėžtumas įrodė, kad ploto poreikį bei verslo eigą planuoti ateinantiems keleriems metams yra gana sudėtinga, tad iš nuomininkų šiuo metu labiausiai jaučiamas darbo vietų skaičiaus ir sutarčių termino lankstumo poreikis.
Žmogiškasis ryšys vis tiek reikalingas
Ž. Glaveckaitė sako vienareikšmiškai sutinkanti, kad pastaruoju metu įmonių vadovams teko daug eksperimentų, kaip pereiti prie naujo darbo būdo, bet svarbu buvo į viską pažiūrėti kūrybiškai ir drąsiai, nebijant sprendimų, kuriems anksčiau galbūt neturėjome patirties.
„Pandemijos metu teko ne tik organizuotis darbus nuotoliniu būdu, bet ir efektyviai pasinaudoti bei pritaikyti vaizdo konferencijų technologijas ir kitas skaitmeninio bendradarbiavimo formas. Išties tokie sprendimai daugeliui leido pasiekti dar geresnių rezultatų, nei maniau. Pasikeitė pati darbuotojo dienotvarkė, laiko leidimo būdas. Teko derintis asmeninį ir profesinį gyvenimą. Toks darbas atvėrė tikrai nenumatytų dalykų, bet kartu leido darbus organizuoti kur kas efektyviau“, – komentuoja pašnekovė.
Ji sako, kad daugelis įvertino galimybes sutaupyti laiko nevažiuojant į biurą, susitikimus perkeliant į elektroninę erdvę, tačiau noras ir poreikis neprarasti tikro žmogiško ryšio išlieka reikšmingas.
„bzn start“ atveju pastebėjau, kad nuotolinis darbas turėjo ir naudos: darbuotojai ne tik įgijo naujų įgūdžių, bet ir, pajutę daugiau lankstumo darbe, tapo laimingesni. Tačiau kultūros, komandinio ryšio palaikymui vien virtualaus bendravimo nepakanka. Kas yra įprastas stacionarus biuras: tai tik tau priklausanti erdvė, maža virtuvėlė, bet, jei įmonė nėra didelė, o dar dalis dirba per nuotolį, gali apimti tuštumo jausmas, užtat dirbdamas visapusiškai aprūpinamuose centruose sutinki daug kitų įmonių atstovų, įdomu pabendrauti, rasti bendradarbiavimo galimybių. Be to, akivaizdžiai didesnis plotas, erdvė, kuria gali naudotis, ir už tai nereikia papildomai mokėti. Įprastas stacionarus biuras nebeatliepia nei kompanijos poreikių, nei darbuotojų lūkesčių. Tad pirmiausia susidėliojau darbo specifiką ir nutariau ieškoti lanksčios darbo erdvės, kur prireikus galėčiau išsinuomoti biurus arba keliems darbuotojams kartą per savaitę ar dažniau nupirkti papildomą darbo vietą bendradarbystės erdvėje. Tam puikų sprendimą pasiūlė „Workland“, – patirtimi dalinasi „bzn start“ įkūrėja.
Padeda sutaupyti
Ž. Glaveckaitė pasakoja, kad dabar komanda dirba dviejų darbo vietų biure Vilniuje ir esant poreikiui gali užtikrinti kitiems darbuotojams darbo vietą bendrose erdvėse: „Kam mokėti už tai, kuo nesinaudoji? O ir darbuotojas gerai pagalvoja, kada jam reikia darbo vietos, ir susidėlioja dieną daug efektyviau. Tokie pokyčiai padėjo mums ne tik sutaupyti nuomos išlaidų, bet ir padidinti darbo efektyvumą. Perdėliojome ir organizavome darbą taip, kad dirbtume saugiai, galėtume derinti savo asmeninius poreikius ir toliau kartu siektume įmonės tikslų.“
Kai reikės, bus galima plėstis
Kaune „Workland“ erdvėse įsikūrusios „Zenitech“ personalo verslo partnerės Jelenos Balkūnaitės-Cybos teigimu, renkantis biurą jiems svarbiausios buvo lankstumo bei plėtros galimybės.
„Mūsų pagrindinis biuras yra Vilniuje, o Kaune įsikūrusi tik komandos dalis. Manau, bendradarbystės erdvės tokiu atveju geriausias sprendimas. Šiuo metu Kaune dirba 12 žmonių, bet planuojame augti, todėl, kai prireiks, visada galime išsinuomoti daugiau darbo vietų. Nuomojantis stacionarų biurą, tokių galimybių nebūtų. Žinoma, tokia bendradarbystės erdvė turi ir daug kitų pranašumų. Čia įkurtos bendrosios erdvės, susitikimo kambariai, virtuvė. Viskuo galime naudotis. Be to, nereikia rūpintis daugybe techninių dalykų, pradedant baldais, baigiant valymo paslaugomis, spausdintuvais, centralizuota įranga“, – komentuoja J. Balkūnaitė-Cyba.
Planuoja augimą
L. Panovienė pastebi, kad, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, dabartinė situacija prekių ženklo „Workland“ planų nekeičia. „Planuojame didinti „Workland“ bendruomenę Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Galbūt šiuo metu tempas yra lėtesnis, bet užtat lieka daugiau laiko unikalių interjerų kūrimui, įdomesnių pastatų paieškai“, – komentuoja pašnekovė.
Autorius: Emilija Zareminaitė
