Darbo rinka keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau – dirbtinis intelektas, automatizacija ir inovacijos atveria neribotas galimybes. Esame galimybių amžiuje, kuriame naujos technologijos ne tik pakeičia darbo principus, bet ir skatina mus nuolat mokytis, prisitaikyti ir kurti vertę naujomis formomis.
Sausio 30 d. Workland Gedimino vykusioje diskusijoje kartu su „Ambassador Academy“ įkūrėja ir darbuotojų ambasadorystės specialiste Olga Kairiene, „Varle IT“ personalo vadove ir žmogiškųjų išteklių eksperte Evelina Gaile bei projektų ir transformacijų eksperte Egle Jasiulionyte buvo nagrinėjamos ateities darbo rinkos tendencijos, asmeninės vertės kūrimas bei reikalingos kompetencijos.
Dirbtinis intelektas atrankose – pagalba ar iššūkis?
Dirbtinis intelektas jau ne tik palengvina kasdienes užduotis, bet ir keičia darbuotojų atrankos procesus. E. Gailė atkreipė dėmesį, kad daugelis savo srities specialistų nežino, kaip tinkamai save pristatyti, todėl gali pasitelkti dirbtinį intelektą: „Galima įkelti savo išsamų gyvenimo aprašymą ir paprašyti DI pateikti tai, kas geriausiai apibūdina asmenines stiprybes.“ Pasak jos, tai gali padėti ne tik atrasti savo stipriąsias puses, bet ir suformuluoti aiškų, į darbdavius orientuotą pristatymą. Tinkamai sugeneruotas CV gali išskirti kandidatą iš kitų, užtikrinti, kad kompetencijos būtų matomos iš pirmo žvilgsnio ir atitikti konkretaus darbo skelbimo reikalavimus.
E. Jasiulionytė pabrėžė, kad nors 30 % organizacijų, diegiančių DI, automatizuoja vos vieną funkciją, tai tik pradžia – „Turime galimybę mokytis ir plėsti žinias apie DI, investuoti į mokymus.“ Svarbu kelti klausimus: „Kur toliau? Kokia strategija? Ką norime pasiekti organizacijoje naudodami dirbtinį intelektą?“ Aiškaus veiksmų plano nebuvimas gali lemti, kad DI diegimas taps tik paviršutiniu įrankiu, o ne ilgalaike organizacijos stiprinimo priemone. Tikslingas investavimas į mokymus leidžia darbuotojams ne tik efektyviai naudoti DI, bet ir įgyti naujų kompetencijų, kurios didina jų vertę darbo rinkoje.
Balanso paieškos
Asmeninio ir darbuotojų prekių ženklo ugdytoja O. Kairienė išskyrė dažną mąstymo klaidą – „viskas arba nieko“. Pasak jos, DI gali atrodyti bauginantis dėl didelio įvairiapusio informacijos kiekio socialinėje medijoje, tačiau svarbu pradėti palaipsniui: „Ar tikrai reikia visko? Gal galiu pradėti nuo mažų žingsnelių?“ Ji pabrėžė, kad išsigryninus savo stiprybes, galima orientuotis į tas DI sritis, kurios atitinka asmeninius tikslus ir interesus, o tai padeda efektyviau mokytis ir pritaikyti įgytas žinias. Toks požiūris leidžia išvengti informacijos perkrovos ir atkreipti dėmesį į tai, kas tikrai svarbu, o ilgainiui tai užtikrina tvarų ir sėkmingą DI taikymą tiek asmeniniame darbe, tiek versle.
Norint klestėti ateities darbo rinkoje, būtina investuoti į save – mokytis naujų dalykų, ugdyti technologinius ir minkštuosius įgūdžius bei būti atviriems naujoms galimybėms. E. Gailė pridūrė, kad reikėtų suskubti mokytis DI ypatumų, nes viskas nuolat evoliucionuoja: „Jei visada sakysi NE dirbtiniam intelektui, traukinys gali nuvažiuoti.“ Nepriimant naujovių, galima prarasti galimybes prisitaikyti ir išlikti konkurencingiems. Tuo tarpu E. Jasiulionytė pastebėjo, kad natūrali reakcija į pokyčius dažnai būna atmetimas. Tačiau vietoj baimės ar skepticizmo svarbu žengti pirmą žingsnį ir ieškoti būdų, kaip naujovės gali būti naudingos asmeniškai. Tik gebėjimas prisitaikyti užtikrina ilgalaikę sėkmę nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje.
CV ir pirmasis įspūdis
Kartais tikrai geri specialistai turi prastai parengtus CV, todėl DI įrankiai gali padėti juos patobulinti – svarbu mokėti jais naudotis. E. Gailė pastebėjo, kad dažnai žmonės neįvertina, kokią svarbą turi jų gyvenimo aprašymas. Net puikūs specialistai gali nesugebėti tinkamai išryškinti savo stiprybių ar patirties, todėl CV atnaujinimas, naudojant DI, gali padėti struktūrizuoti informaciją, sukurti aiškų ir patrauklų pristatymą darbdaviui bei pritaikyti turinį konkrečiai darbo pozicijai.
E. Jasiulionytė atkreipė dėmesį į pirmųjų 15 atrankos minučių svarbą: „Rankos paspaudimas, atsakymai į klausimus ir bendra emocija leidžia suprasti, ar tęsti bendradarbiavimą.“ Ji pabrėžė, kad darbdaviai ne tik vertina turinį, bet ir stebi kandidatų elgseną, pasitikėjimą savimi, kūno kalbą bei gebėjimą prisitaikyti prie situacijos. Pirmasis įspūdis gali nulemti visą atrankos eigą – jei kandidatas atrodo užtikrintas, aiškiai formuluoja mintis ir parodo nuoširdų susidomėjimą pozicija, jo šansai sėkmingai įsidarbinti ženkliai padidėja. Taip pat svarbu pasiruošti ne tik techniškai – įsiminti pagrindinius faktus apie įmonę, suvokti savo stipriąsias puses ir mokėti jas tinkamai pristatyti.
Naujos karjeros perspektyvos
Ekspertės pabrėžė, kad šiandien nebepakanka turėti vieną gerai išlavintą profesinį įgūdį – svarbiausia gebėjimas mokytis, prisitaikyti ir kūrybiškai integruoti naujas technologijas į darbą. Dirbtinis intelektas neeliminuoja darbo vietų, o keičia jų pobūdį – atlaisvina nuo monotoniškų užduočių ir leidžia daugiau dėmesio skirti kūrybai bei strateginiam mąstymui.
Be technologinių gebėjimų, itin svarbūs tampa ir minkštieji įgūdžiai – kritinis mąstymas, emocinis intelektas, gebėjimas bendradarbiauti. Efektyvi komunikacija, gebėjimas kurti ryšius ir greitai spręsti problemas gali tapti pagrindiniais sėkmės veiksniais.
Šiandien atsiveria visiškai naujos karjeros galimybės – žmonės vis dažniau renkasi daugiakarjerystę, „freelancinimą“ („laisvai samdomą darbą“) ar startuolių kūrimą. Tai reikalauja lankstumo, verslumo įgūdžių ir gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų darbo modelių.
