Pasauliui prisitaikant prie nuotolinio darbo COVID-19 pandemijos metu išpopuliarėjo „darbostogos“ – darbo ir laisvalaikio derinimo forma, kuri dar labiau pakeitė požiūrį į darbą. Darbostogų sąvoka susideda iš nuotolinio darbo ir atostogų derinio, o šios koncepcijos tikslas – didesnis dėmesys darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai. Šiame blog‘o įraše apžvelgsime, kaip darbostogų tendencija pakeitė nuotolinio darbo pobūdį ir į ką atsižvelgti verslui prieš darbuotojams suteikiant darbostogas.
Dėl termino „darbostogos“, vargu ar rasite vienareikšmišką apibrėžimą. Užsienio literatūroje mėgstama cituoti Dr. Hayley Stainton, kuri teigė, kad „Darbostogas galima apibrėžti kaip atostogas, kurių metu darbui skiriama daug laiko.“ Taigi, darbostogos įprastai siejamos su galimybe lanksčiau dirbti, mėgaudamasis atostogas primenančia aplinka ir skirdamas laiko laisvalaikiui.
Ši koncepcija dera su augančia nuotolinio darbo tendencija ir siekiu suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu. Tobulėjant technologijoms ir galimybei dirbti iš bet kur, daugelis žmonių dabar turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu ir dar lanksčiau valdyti savo laiko ir vietos pasirinkimus. Šis lankstumas gali leisti asmenims į savo darbo rutiną įtraukti laisvalaikio veiklą, poilsį ar tyrinėjimą, sukuriant darbo ir asmeninio gyvenimo kombinaciją, kuri apjungia tiek darbo, tiek atostogų laiką.
Tačiau kuo skiriasi darbostogos nuo nuotolinio darbo? Ar darbostogoms reikia parengti kitokius įmonės vidinius dokumentus nei nuotoliniam darbui?
Prieš rašydami šį straipsnį atlikome įmonių vadovų, personalo specialistų ir darbuotojų apklausą Lietuvoje apie darbostogų sampratą, skirtumą nuo nuotolinio darbo, prašėme pasidalinti patirtimi, ar jų įmonės darbuotojai gali naudotis darbostogomis.
Dauguma atsakiusiųjų manė, jog darbostogos ir nuotolinis darbas skiriasi iš esmės tuo, kai darbostogų metu dirbama ne visą darbo laiką, o, pavyzdžiui, 4 arba 6 val. per dieną ir asmeninio gyvenimo-darbo balansas yra labiau jaučiamas. Buvo teigiančių, kad darbostogos reiškia darbinę išvyką su kolegomis kartu į užsienį ar kitą vietovę Lietuvoje, kur derinami darbas ir laisvalaikis su komanda. Buvo akcentuojama, jog svarbiausia, kad darbostogų metu turi būti pakeičiama aplinka. Taigi, praktikoje susiklosčiusių darbostogų modelių yra įvairių ir respondentai pripažino, jog tai yra itin darbuotojus motyvuojanti priemonė, nors ir turinti tam tikrų trūkumų. Pastebėjome, kad daugiausiai darbostogomis naudojasi įmonių savininkai ir freelanceriai, o įmonėse yra įprastas nuotolinis darbas, rečiau – komandinės išvykos.
Remiantis apklausos atsakymų analize, galime padaryti tokias konkrečias išvadas apie darbostogas kaip reiškinį ir jų privalumus bei trūkumus:
1. Darbostogų suvokimas: sutinkame skirtingų interpretacijų. Tai gali būti vertinama kaip darbas kitoje šalyje su kolegomis, nuotolinis darbas derinant jį su malonia veikla, pavyzdžiui, kelionėmis ar poilsiu kitoje aplinkoje. Jos gali trukti keletą dienų ar kelis mėnesius. Arčiausiai darbostogų sąvokos laikoma maždaug savaitės trukmės kolektyvų išvykos, bet tai dažniausiai yra visgi team building funkcija, įprastam darbui dėmesio skiriama mažiau. Nuotolinis darbas įvairiomis sąlygomis yra išties populiarus, darbdaviai dažnai nustato limitą, kiek dienų per metus gali būti užsienyje (pvz., nuo 30 iki 180), bet ne tiek daug ir besinaudojančių, nes gyventi ypač užsienyje yra brangu.
2. Laiko paskirstymas: Dienos metu darbo užduočių ir laisvalaikio veiklos pasiskirstymas gali skirtis. Bendras darbui skiriamas laikas gali sutrumpėti iki 50 proc. įprastos darbo laiko normos, tačiau kalbant apie nuotolinį darbą yra taikoma 100 proc. darbo laiko norma.
3. Teigiami aspektai: darbostogos suteikia pranašumų, tokių kaip didesnė darbuotojų motyvacija, individualių rezultatų išryškėjimas. Privalumai ir trūkumai gali keistis vietomis: laisvė gali keltis stresą, gali kilti mažesnis pasitikėjimas tarp kolegų, su vadovais. Bet darbuotojams gera vien žinoti, kad gali turėti darbostogų galimybę, net jei jomis ir nesinaudoja.
4. Neigiami aspektai: grįžus po individualių darbostogų ar ilgesnio laikotarpio nuotolio darbo gali atsirasti poreikis labiau siekti komandinių rezultatų, o ne individualių; gali kilti iššūkių su darbo drausme, nepatogumais kolegoms. Buvo atsiliepimų, kad darbuotojai nesilaikė darbo laiko ir normos taisyklių, tad teko atsisakyti galimybės dirbti užsienyje. Buvo teigiama, kad jauniems darbuotojams darbostogos su kolegomis patinka, o vyresniems – jos gali atrodyti netgi našta, nes slegia neatlikti darbai, įsipareigojimai namie.
5. Darbostogų taikymas organizacijose: tikrosios darbostogos nėra įprasta praktika apklaustose įmonėse, tačiau nuotolinio darbo galimybės yra populiarios daugelyje organizacijų. Darbuotojams yra patrauklu, kad yra tokia galimybė, tačiau praktikoje dar mažai naudojamasi.
Taigi akivaizdu, kad darbostogos ir nuotolinis darbas suteikia profesionalams galimybę rasti pusiausvyrą tarp įdomaus laisvalaikio ir darbo vietos lūkesčių. Tikėtina, kad lankstesnės darbo formos dar labiau populiarės kaip didinanti darbuotojų motyvaciją priemonė. Teisinės aplinkos supratimas ir praktinių patarimų apsvarstymas prieš leidžiant darbuotojus į darbostogas gali padėti efektyviai užtikrinti sklandžius vidinius įmonės procesus ir išvengti nesusipratimų.
Rekomenduojama sudėlioti teisės aktus atitinkantį patį vidinį procesą ir žinoma, apsirašyti vidines tvarkas, nustatyti visiems aiškias taisykles dėl darbostogų taikymo Jūsų įmonėje. Būtina išsiaiškinti mokestinius įsipareigojimus, sveikatos draudimo klausimus ir kt. aplinkybes priklausomai nuo darbostogoms pasirinktos konkrečios vietos ir termino. Be to, reikia su darbuotoju raštu aptarti tokius klausimus kaip: darbų sauga, duomenų apsauga ir kibernetinis saugumas, priešgaisrinė sauga, darbo laikas ir jo apskaita galimi papildomi kaštai, pasekmės nesilaikius taisyklių, bei kitus įmonei svarbius klausimus. Darbostogų metu galima trumpinti darbo laiką, taip pat keisti ar taikyti lankstesnį darbo grafiką, todėl ypatingai svarbu susitarti dėl bendravimo su kolegomis ir klientais tvarkos siekiant, kad įmonės interesai nenukentėtų.
Labai svarbu, kad visi darbuotojai įmonėje būtų supažindinti su galiojančiomis taisyklėmis, tvarkomis, galimybėmis naudotis tiek darbostogomis, tiek nuotolinio darbo galimybe, kad būtų užtikrinamas nediskriminavimo principo laikymasis.
Darbostogos įmonėje gali būti įforminamos kaip nuotolinis darbas arba kaip komandiruotė.
Dėl darbostogų, nuotolinio darbo, darbo iš užsienio valstybės, komandiruotės ypatumų ir būtent Jūsų įmonei tinkamiausios darbo formos pasirinkimo rekomenduojama pasitarti su teisės specialistais.
