Kiekvieną asmenybę sudaro mintys, emocijos ir veiksmai, o tai sukuria asmeninę realybę. Pokyčiai ir naujų planų kūrimas gali atnešti tiek motyvacijos bangą, tiek didžiulį stresą. Laidoje KAIP psichologė – psichoterapeutė Rosita Kanapeckaitė pabrėžia, kad maži žingsniai ir prioritetų išsigryninimas yra raktas į sėkmingą pokyčių įgyvendinimą.
Nuo minties iki sėkmingai pasiekto tikslo
Anot R. Kanapeckaitės, 90 procentų minčių yra tokios pat kaip vakar, tad žmogus dešimtmečiais gali gyventi tokiame pačiame mąstyme ir su tokiomis pačiomis mintimis. Vienas iš svarbiausių aspektų pradedant siekti išsikeltų tikslų – atlikti savo gyvenimo „inventorizaciją”. „Įsivertinkite, kur esate dabar, kas jūsų netenkina ir ką norėtumėte pakeisti, kokios sritys Jūsų gyvenime šiuo metu apleistos,“ – esminius klausimus išskiria psichologė.
Tam, kad tikslas taptų aiškesnis, būtina turėti ne tik tikslią viziją, bet ir konkrečių veiksmų planą. „Jeigu turi tik norą, tačiau neturi plano – greičiausiai jis ir teliks noru,“ – tvirtina R. Kanapeckaitė. Turėti planą – tik pirmasis žingsnis. Reikia aiškiai suprasti, kaip jį įgyvendinsite bei kokią naudą tai suteiks ilgalaikėje perspektyvoje.
„Svarbu įsivardinti galutinį rezultatą. Nori pinigų? Kiek tai – 50, 500 ar 5000 eurų? Ar tikrai šis tikslas ir planas yra tavo, gal tai primesta iš aplinkos?“ – Workland studijoje psichologė akcentuoja, kad keliantis tikslus reikalinga įsivardinti, ko noriu aš, kodėl man tai aktualu ir ar tikslas yra aiškiai apibrėžtas.
Įpročių formavimas
Norint pradėti naują veiklą, R. Kanapeckaitė siūlo mikrorutininius dalykus surišti su esama rutina. Pavyzdžiui, jeigu tikslas susijęs su sportu – kol verda rytinės kavos puodelis, padaryti pritūpimų ar atsispaudimų. Šis metodas padeda lengviau pradėti naują veiklą ir palaikyti motyvaciją žinant, kad įpročiui formuoti nereikia skirti daug laiko ar pastangų.
Pokyčių akivaizdoje, psichoterapeutė išskiria dviejų žmonių tipus naudodama automobilio keleivių metaforą: „Vieni keičiasi, nes žino, kad yra savo gyvenimo vairuotojai. Jie žino, kad eigoje bus kelio darbų – kliūčių, tačiau būdami už save atsakingi, su tuo susidoros, keis situaciją. Kiti sėdi keleivio sėdynėje - laukia pokyčių iš aplinkos, visuomenės, politikos ir prie to derina savo gyvenimo būdą, vietoj to, kad keistųsi nepaisant išorinių veiksnių.“
Kaip suvaldyti stresą?
Pasak pašnekovės, didžioji dalis mūsų sprendimų yra priimama remiantis emocijomis, ne logika. Tai reiškia, kad savo racionalų protą mes išnaudojame tik ribotą laiko tarpą.
„80% sprendimų mes priimame emociniu pagrindu. Dažnas pervertina savo racionalų protą, galvodamas, kad gali juo vadovautis nuolatos. Realybė kitokia – kai turime kognityvinių sugebėjimų, savo racionalų protą geriausiu atveju naudojame vos dvi valandas per dieną,“ – dalinasi R. Kanapeckaitė.
Įdomu tai, kad per dieną mus aplanko apie 70 000 tūkstančių minčių. Vien sprendžiant, ką valgysime – priimame apie 200 mikrosprendimų. Atrodytų streso tai nekelia, tačiau R. Kanapeckaitė tvirtina, kad mikrosprendimai – smegenims virsta mikrostresais. „Sumažinkite stresus, stenkitės išsigvildenti rutiną. Mažinant problemas bei sprendimų skaičių eikvojasi mažiau kognityvinės energijos ir galime skirti ją tikrai tikslingiems, gyvenimą keičiantiems sprendimams,” – pabrėžia psichologė.
Streso valdymas ypatingai svarbus darbo aplinkoje. R. Kanapeckaitė pasakoja, kad streso metu už valdymą atsakingos frontalinės smegenų skiltys neveikia ir žmogus gali elgtis impulsyviai, pavyzdžiui, apšaukti kolegą, parašyti neetišką laišką, netinkamai bendrauti su klientu.
„Jeigu darbo aplinkoje, kolega pradeda kelti toną, netaktiškai bendrauti, reikia suprasti, kad tai yra daugiau apie jį ir jo emocinę būklę nei apie tave. Lengviausias būdas užbaigti tokį pokalbį atsakyti „tikriausiai dalis tiesos yra tame, ką sakai“, - nusijuokdama pataria pašnekovė.
Daugiau apie tai, kaip tinkamai įnešti pokyčius į kasdienį gyvenimą, kokios rutinos formavimo technikos bei kokią svarbą turi disciplina – laidoje KAIP per Delfi Video ir Delfi Youtube kanale: video galite rasti ČIA.
