Darbo aplinka – itin svarbi
Kaip teigia psichologė-neurobiologė, psichoterapeutė kandidatė Vitalija Navickė, žmonių produktyvumas priklauso nuo įvairių aspektų: vidinės ir išorinės motyvacijos, emocinio klimato, finansinio pasitenkinimo, tačiau, anot jos, reikėtų nenuvertinti ir aplinkos.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad svarbu net temperatūra. Jei ji per aukšta ar per žema, tai gali ženkliai sumažinti darbo našumą. Įprastai įrengiant kabinetus darbui, atsižvelgiama tik į elementarių poreikių patenkinimą – kėdes, stalus, tačiau, kaip teigia mokslininkai, fizinės aplinkos pagerinimas gali būti vienas iš ekonomiškiausių būdų didinti darbuotojų produktyvumą“, – sako V. Navickė.
Ji priduria, kad patrauklesnė aplinka tiesiogiai veikia darbuotojų pasitenkinimą darbu, dėl to kyla ir produktyvumas. Skaičiuojama, kad tokiu būdu jį galima padidinti net iki 10 proc. – o įmonėms šis skaičius reiškia ir padidėjusį pelną, geresnius veiklos rezultatus
„Apklausos rodo, kad darbuotojai savo teigiamą ar neigiamą savijautą vertina ir pagal tai, kaip įrengtas biuras. Tai reiškia, kad gražus, funkcionalus interjeras nėra tik įvaizdžio dalis, tai palaiko fizinę bei emocinę gerovę, kuri visuomet bus svarbi produktyvumo sąlyga“, – tęsia V. Navickė.
Produktyvumui skatinti – lokacijų kaita
Keičiantis darbo kultūrai, šiandien daugelis įmonių ieško įvairių būdų, kaip padidinti darbuotojų produktyvumą – siūlomas lankstus darbo grafikas, hibridinis darbo modelis, darbostogos, papildomos atostogų dienos, bet vis dažniau populiarėja ir lokacijų kaita, pavyzdžiui, susitikimų ar strateginių sesijų rengimas ne nuolatiniame biure, bet kitose vietose.
Kaip teigia aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių „Workland“ vadovė Lietuvoje Laura Panovienė, tokių išvykų dažnumas skiriasi priklausomai nuo organizacijos dydžio, tipo ir darbo organizavimo kultūros. Vienos įmonės susitikimams erdvę pakeičia kartą ar du per metus, kitos – kur kas dažniau, pavyzdžiui, kartą ar net kelis per mėnesį.
„Paskutinius metus stebime tokių sprendimų populiarėjimą. Mūsų susitikimų erdvėse 2 iš 3 susitikimų yra organizuojami įmonių, kurios nėra įsikūrusios mūsų centruose. Tad matome, kad poreikis pakeisti darbinę aplinką tikrai yra, tam įtakos galėjo turėti įsitvirtinęs hibridinis darbo modelis ir poreikis komandoms susitikti, taip pat norėjimas nustebinti, motyvuoti darbuotojus“, – sako L. Panovienė.
Ji įsitikinusi, kad pakeitus aplinką, nesvarbu, ar tai būtų darbo vietos pakeitimas kelioms valandoms tame pačiame biure, ar vykimas į kitą miestą ir naujų vietų išbandymas – tikrai padidina idėjų derlių ir kūrybiškumą. Be to, anot L. Panovienės, tokiu būdu galima sutikti ir naujų žmonių, su kuriais bendraujant, praplečiamos žinios ir suvokimas – taip gali gimti net ir naujos verslo idėjos.
Svarbu atrasti balansą
Psichologė-neurobiologė V. Navickė pritaria, kad lokacijų kaita yra puiki idėja siekiant paskatinti darbuotojų produktyvumą. Anot jos, netradicinėse vietose smegenyse ima vykti nauji procesai, aktyvuojamos tos dalys, kurios gerai pažįstamoje vietoje dirba mažiau intensyviai ir beveik automatiškai.
„Nors tokios išvykos tikrai yra naudingos, reikia nepamiršti, kad kai kuriems žmonėms toks pokytis gali sukelti nerimą, todėl svarbu komandą apie tai informuoti kuo anksčiau, pasistengti kuo tiksliau papasakoti kas vyks, ir, jei pavyksta, pateikti darbų planą valandų tikslumu, naujos vietos schemą“, – pataria V. Navickė.
Ji akcentuoja, kad norint užtikrinti produktyvumą, svarbu nurodyti ir ribas, pavyzdžiui, kad vienai veiklai bus skiriamos dvi valandos, po kurių reikės pristatyti tai, kas buvo nuveikta. Psichologė-neurobiologė ragina nepamiršti ir saiko, nes nors nedidelis įtampos lygis ir gerina našumą, vis dėlto per didelis stresas jį mažina – dėl to reikia atrasti balansą nebrėžiant per daug laisvų ar per daug griežtų ribų.
„Workland“ vadovė Lietuvoje L. Panovienė prideda, kad aplinka turėtų būti pasirinkta pagal susirinkimo konceptą. Jei tikslas – generuoti idėjas, reikalinga įkvepianti aplinka, o jei tai formalus susitikimas su verslo partneriais – reikia, kad susitikimo aplinka būtų reprezentatyvi, oficiali.
„Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pasirenkama aplinka iš tiesų suteiktų komforto ir leistų koncentruotis į darbą, o nesukeltų papildomų rūpesčių, pavyzdžiui, kur gausime kavos, kas pasirūpins švara, pietumis, kanceliarinėmis priemonės ar jungtimis prezentacijai. Darbo, susitikimų aplinka turi palaikyti, minimalizuoti bet kokius rūpesčius ir leisti pilnai koncentruotis į klausimų sprendimą bei idėjų generavimą“, – teigia L. Panovienė.
Kitokios skatinimo priemonės
Nors išvykos iš nuolatinio ofiso padidina darbuotojų našumą, visgi, vienos tokios išvykos tikrai neužteks norint, kad darbuotojų produktyvumas išliktų aukštas visą laiką. V. Navickė teigia, kad skatinti darbuotojus reikia visuomet, o formų tam yra labai įvairių – nuo viešos padėkos iki priedų prie atlyginimo, papildomų atostogų dienų.
„Išoriniai paskatinimai tikrai veikia, tačiau telktis reikia ir ties vidinės motyvacijos gerinimu per individualius pokalbius, siekiant geriau pažinti darbuotojus, paversti juos labiau matomais, tinkamai įvertinti, apdovanoti iniciatyvumą, palaikyti. Produktyvumui yra labai svarbus ir nuolatinis emocinis klimatas, juk asmuo esantis pastovioje įtampoje ties perdegimo riba, tikrai nebus itin produktyvus.
Darbe turėtų vyrauti neteisianti aplinka, nes, galbūt, kas nors turi gerų idėjų, bet bijo jas pristatyti vien dėl to, kad gali sulaukti kritikos. Šią problemą spręsti padėtų paprastas susitarimas, kad pristatytos idėjos pirminiame etape nebus komentuojamos, o vėliau išrenkamos geriausios ir aptariamos tik tada“, – pataria V. Navickė.
Padėti palaikyti darbuotojų produktyvumą galima ir kitokiomis priemonėmis – organizuojant mokymus, suteikiant papildomus įrankius darbui, taip pat taikant ir tokius kūrybingumą skatinančius elementus, kaip pavyzdžiui, lenta ant kurios galima rašyti kreidelėmis ar pirštais, augalų panaudojimas interjere, įrengti žaidimų kambarį, o gal net ir sporto salę.
