Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio yra skiriama emocinei sveikatai, kaip svarbiam veiksniui, lemiančiam ilgą ir kokybišką gyvenimą. Ar tai tik madinga tema, kuri greitai praras savo svarbą, ar raktas į ilgaamžiškumą ir gerovę? Visuomenėje vis daugiau diskutuojama apie tai, kaip emocinė sveikata ir psichologinė gerovė gali paveikti gyvenimo trukmę ir kokybę, todėl verta giliau pažvelgti į šį naują požiūrį ir jo įtaką mūsų gyvenimui.
Workland Gedimino vykusioje diskusijoje į klausimus apie fizinės ir emocinės sveikatos puoselėjimą atsakė startuolio „Longeverse“ įkūrėja Eglė Pavydė, sveikatingumo trenerė Almina Vaičiulė bei gydytojas dietologas Edvard Grišin.
Emocinis sąryšis su savo kūnu
Šiuolaikinė medija ir socialiniai tinklai dažnai kuria nerealistinius grožio standartus, o tai gali neigiamai paveikti žmonių santykį su savo kūnu. „Dirbdamas su jaunomis moterimis, visada išsikapstau iki sutrikusio požiūrio į savo kūną“, – diskusijos metu komentavo E.Grišinas. Tai rodo, kad tikroji sveikata prasideda ne nuo išvaizdos – juk lieknas kūnas dar nereiškia sveiko kūno. Emocinė sveikata ir gebėjimas atsižvelgti į kūno poreikius yra esminiai ilgaamžiškumo veiksniai.
Toliau kalbėdami apie emocinį stabilumą, diskusijos dalyviai komentavo, kad emocinės sveikatos puoselėjime, ypač svarbu atkreipti dėmesį į psichoemocinę būseną. Meditacija nebūtinai turi būti ryte ar reikšti „zen“ būsenos siekimą kasdien – tai gali būti paprastesni dalykai, tokie kaip pasivaikščiojimas miške, knygos skaitymas prieš miegą ar net sportas. „Yra daug teorinių, vadovėlinių metodų, tačiau jie ne visada yra efektyvūs praktikoje,“ – teigia A. Vaičiulė. Galiausiai, ilgaamžiškumas prasideda nuo pamatinių dalykų, tokių kaip kokybiškas miegas, subalansuota mityba, rūkymo atsisakymas, saikingas alkoholio vartojimas ir reguliarus sportas.
Kokia ilgaamžiškumo kaina?
Neretai pagalvojame apie tai, kaip išlikti sveikiems, gražiems ir jaunai atrodantiems. Kyla įspūdis, jog tam turėtume išleisti nemažai pinigų, kaip ir daro diskusijoje minėtas verslininkas Brian Johnson, įsitikinęs galįs gyventi amžinai investuodamas didžiules sumas į naujausias sveikatingumo technologijas. Tačiau E. Pavydė ramina, jog tikrai nereikia pirkti šimtus tūkstančių kainuojančių aparatų, užtenka pradėti praktikuoti šaltą dušą ryte.
Eglė pasakoja, jog kai kurie žmonės griebiasi neįprastų priemonių, kaip kriogeninis užšaldymas, tikėdamiesi pratęsti savo gyvenimą. „Tai yra visiškas kraštutinumas“, – sako ji. „Reikėtų ieškoti žemiškesnių ir prieinamesnių būdų, kaip rūpintis sveikata.“ Savo ruožtu, Almina pabrėžia, kad sporto salė taps neatsiejama ateities dalimi, o jėgos treniruotės yra itin veiksmingas būdas palaikyti gerą fizinę formą. Trenerė prideda, jog nebūtina peržengti savo ribų ir persistengti, tačiau reguliarus fizinis aktyvumas padeda odos audiniui ir bendrai sveikatai.
Disciplinos ir kasdienės rutinos svarba
Siekiant sveikesnio ir ilgesnio gyvenimo, svarbiausia yra nuoseklumas ir kasdienės pastangos. Pasak E. Grišino, kuris pats asmeniškai įveikė sunkų kelią ieškodamas mitybos balanso, sėkmė priklauso nuo nuoseklumo tiek mityboje, tiek sporte. Jis pabrėžia, kad ilgalaikiams rezultatams pasiekti būtina pradėti nuo mažų žingsnių, palaipsniui įtraukiant sveikos gyvensenos įpročius. Pagrindiniai principai – kokybiškas miegas, sveika mityba ir reguliari fizinė veikla. Taip pat, dietologas pabrėžia, kad nėra vieno tinkamo metodo visiems – kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus ir tai, kas naudinga vienam, nebūtinai gali būti tinkama kitam. A. Vaičiulė rekomenduoja dokumentuoti savo progresą sporte, kad būtų galima pastebėti net ir nedidelius pokyčius, kurie dažnai kasdienybėje yra praleidžiami pro akis.
E. Pavydė pabrėžia, kad gerai funkcionuojanti kraujotaka ir kasdienis fizinis aktyvumas gali pridėti net iki 20 metų prie gyvenimo trukmės, palyginti su šalies vidurkiu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad greiti sprendimai, pavyzdžiui, įvairios „ilgaamžiškumo“ tabletės, dažnai yra neefektyvios ir labiau orientuotos į rinkodarą bei socialinius trendus. Eglė ragina skirti laiko patikimos informacijos paieškai ir konsultacijoms su gydytoju. Tikrasis sveikatingumas kyla iš kasdienių įpročių, gebėjimo atsižvelgi į kūno poreikius ir rūpintis emocine gerove.
Emocinės sveikatos ir ilgaamžiškumo ateitis
Tampa aišku, kad emocinė sveikata nėra tik trumpalaikė tendencija. Ji tampa būtina šiuolaikinio gyvenimo dalimi, kuriai skiriama vis daugiau dėmesio. Ateityje emocinės sveikatos puoselėjimas gali tapti esminiu įpročiu, kurį ir toliau skatins naujosios technologijos, pavyzdžiui, sveikatingumo programėlės, suteikiančios galimybę lengviau pasiekti specialistus bet kuriuo metu.
Diskusijos ir patarimai, kaip rūpintis tiek fizine, tiek emocine sveikata, tampa ne tik mada, bet ir tikru siekiu siekiant ilgalaikės gerovės. Dalyviai apibendrino, kad emocinė sveikata ir ilgaamžiškumas yra svarbūs siekiai, o ne tik madingos tendencijos. Svarbiausia yra laikytis paprastų, bet veiksmingų praktikų, tokių kaip kokybiškas miegas, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir emocinės gerovės palaikymas. Reikėtų vengti kraštutinių priemonių ir rinkodaros tendencijų, o vietoje to dėmesį skirti kasdieniams įpročiams ir savistabai, kurie yra esminiai ilgalaikei gerovei ir ilgaamžiškumui.
