Lietuvos investicinė aplinka pastaraisiais metais išlaiko stabilų ir augantį patrauklumą, siūlydama išskirtines galimybes tiek vietos, tiek užsienio investuotojams. 2023 m. tiesioginės užsienio investicijos (TUI) pasiekė 32,7 mlrd. eurų, augdamos net 12,1 proc. lyginant su ankstesniais metais. Šie įspūdingi rezultatai rodo nuolatinį investuotojų pasitikėjimą Lietuvos ekonomika, kurią stiprina inovatyvūs sektoriai, tokie kaip sparčiai auganti FinTech, dirbtinio intelekto startuolių ekosistema.
Vilnius ne tik yra šalies ekonominis centras, bet ir tapo investuotojų traukos centru, pritraukiantis net 75,6 proc. visų TUI, o didžiausios investicijų sritys yra finansinės ir draudimo veiklos įmonės (11,3 mlrd. eurų), apdirbamoji gamyba (5 mlrd. eurų) ir nekilnojamojo turto operacijos (3,2 mlrd. eurų). Pagrindiniai investuotojai iš Vokietijos, Estijos ir Švedijos įneša svarų indėlį į šalies kapitalo rinką, pabrėždami Lietuvos stiprius ekonominius ryšius su šiomis šalimis.
Siekiant išlaikyti šį investicinį patrauklumą ir užtikrinti skaidrią veiklą, Lietuvos teisinė sistema ir Lietuvos banko atliekamas licencijavimas bei nuolatinė priežiūra veikia kaip pagrindinis investuotojų interesų apsaugos mechanizmas.
Tad šiame straipsnyje Prevence verslo advokatų kontoros teisininkai Gintarė Daukšė ir Simonas Milašius apžvelgs griežtus informacijos atskleidimo reikalavimus, valdymo įmonių ir depozitoriumo veiklos standartus bei Lietuvos banko taikomas sankcijas, siekiant skaidrios ir patikimos investavimo aplinkos. Be to, aptarsime tarptautinį bendradarbiavimą ir prevencines priemones, kurios prisideda užtikrinant efektyvią kolektyvinio investavimo subjektų veiklą ir rinkos stabilumą.
Investuotojų teisinė apsauga kolektyvinių investavimo subjektų veikloje
Lietuvos reguliacinė aplinka yra sudėtinga, tačiau kruopščiai sukurta taip, kad atitiktų investuotojų lūkesčius. Ypatingas dėmesys skiriamas kolektyvinių investavimo subjektų veiklai, kuriai taikomi griežti reguliavimo reikalavimai. Investiciniai fondai ir bendrovės, valdantys fizinių ir verslo subjektų lėšas, privalo elgtis atsakingai bei užtikrinti aiškius veiklos, atlyginimų principus ir atsakomybės paskirstymą.
Lietuvoje kolektyvinių investavimo subjektų („KIS“) veiklą reguliuoja šie pagrindiniai įstatymai (įskaitant juos įgyvendinančius teisės aktus): Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas („KISĮ“), Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymas („AKISVĮ“) ir Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas („IISKISĮ“), taip pat kiti ES teisės aktai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad KISĮ ir AKISVĮ didžiąja dalimi perkelia ES teisinį reguliavimą iš atitinkamų direktyvų, todėl Lietuvos Respublikoje užtikrinami ES reikalavimus atitinkantys investuotojų teisinės apsaugos standartai. Toliau apžvelgiame pagrindines investuotojų teisinės apsaugos priemones, įskaitant griežtus informacijos atskleidimo reikalavimus, kolektyvinio investavimo subjektų valdymą bei depozitoriumo vaidmenį.
Informacijos atskleidimas
Norint garantuoti skaidrų ir sąžiningą kapitalo valdymą, informacijos atskleidimas tampa esminiu reguliavimo komponentu. Teisės aktai nustato griežtus informacijos atskleidimo reikalavimus KIS valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms, siekiant apsaugoti investuotojų interesus ir suteikti jiems visas reikalingas priemones kompetentingiems investiciniams sprendimams priimti.
Investicinė bendrovė ir valdymo įmonė apie kiekvieną valdomą bendrąjį investicinį fondą privalo skelbti prospektą, metinę finansinių metų ataskaitą ir pusmetinę pirmojo finansinių metų pusmečio ataskaitą. Prospekte pateikiama informacija, leidžianti investuotojams priimti informuotą sprendimą dėl siūlomos investicijos ir įvertinti susijusią riziką. Prospekte ir kituose informaciniuose dokumentuose turi būti aiškiai nurodyti visi galimi mokesčiai ir išlaidos, kuriuos investuotojas gali patirti, įskaitant valdymo, sėkmės, depozitoriumo ir platinimo mokesčius. Tokios priemonės ne tik didina pasitikėjimą rinka, bet ir stiprina investuotojų gebėjimą vykdyti veiklą remiantis aiškiais duomenimis.
KIS valdymas
Kad būtų užtikrintas kapitalo saugumas, kolektyvinių investavimo subjektų (KIS) valdymas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas, t. y. teisės aktai nustato reikalavimus KIS valdymo organams ir kitiems atsakingiems asmenims.
Asmenys, turintys valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalį, privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti reikiamą kompetenciją. KIS vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas. Valdyba, atsakinga už tinkamą IISKIS investavimo veiklą ir investuotojų interesų apsaugą, privalo realiai, aktyviai ir kompetentingai vykdyti jai priskirtas funkcijas. Netinkama, kai valdyba veikia tik formaliai, pritardama siūlomiems sprendimams, o faktiškai visas ar reikšmingą jos funkcijų dalį atlieka kitas asmuo ar asmenys, įskaitant valdytojo komitetą.
Šie reikalavimai užtikrina, kad valdymo įmonės veiktų skaidriai, tačiau siekiant dar didesnio saugumo, į sistemą integruojama ir depozitoriumo funkcija.
Depozitoriumas
Investiciniai fondai, įsteigti Lietuvoje ar ES ir veikiantys pagal AKISVĮ arba KISĮ, privalo paskirti depozitoriumą, kai valdomas turtas pasiekia 100 mln. Eur.
Pagrindinė depozitoriumo funkcija yra saugoti fondų investuotojų turtą, ginti jų interesus ir užtikrinti, kad fondo valdytojas veiktų sąžiningai visų investuotojų atžvilgiu. Depozitoriumo paslaugos apima: finansinių priemonių saugojimą; nuosavybės teisės patikrinimą ir apskaitą; grynųjų aktyvų vertės tikslumo užtikrinimą; sandorių stebėseną; investavimo taisyklių kontrolę; investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ir išpirkimo kontrolę; piniginių srautų stebėseną. Įstatymai nustato, kad depozitoriumas atsako už kolektyvinio investavimo subjekto turto praradimą ir privalo atlyginti žalą. Jis gali perduoti turto saugojimo funkciją kitai įmonei tik esant objektyvioms priežastims.
Depozitoriume saugomas turtas negali būti naudojamas savoms reikmėms, užtikrinant papildomą apsaugos sluoksnį investuotojams. Tačiau net ir su tokiu apsaugos mechanizmu būtina užtikrinti, kad rinkos dalyviai griežtai laikytųsi nustatytų taisyklių.
Lietuvos banko vaidmuo kolektyvinio investavimo sektoriuje
Lietuvos bankas, kaip pagrindinė finansų rinkos priežiūros institucija Lietuvoje, ne tik stebi ir reguliuoja kolektyvinio investavimo subjektus, bet ir aktyviai rūpinasi investuotojų interesų apsauga bei finansų sistemos stabilumo palaikymu. Licencijavimas yra vienas iš esminių įrankių, kuriuo Lietuvos bankas vertina įmonių gebėjimą veikti pagal griežtus teisinius ir etinius standartus. Šiame kontekste labai svarbus vaidmuo tenka valdymo įmonėms.
Valdymo įmonės dažnai atsakingos už investicinių bendrovių turto valdymą ir investavimo strategijų įgyvendinimą, todėl jų licencijavimas ir veiklos priežiūra tiesiogiai prisideda prie investicinių bendrovių patikimumo bei investuotojų apsaugos užtikrinimo. Taip užtikrinama, kad tiek valdymo įmonės, tiek investicinės bendrovės veiktų skaidriai ir atsakingai, atsižvelgiant į rinkos dalyvių interesus. Verstis valdymo įmonės veikla turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją.
Lietuvos bankas užtikrina nuolatinę šių įmonių priežiūrą per reguliarias ataskaitas, vietinius patikrinimus bei sankcijų taikymą, jei nustatomi teisės aktų pažeidimai. Baudos gali siekti iki 5 mln. eurų arba 10% metinių pajamų, o už šiurkščius ar pasikartojančius pažeidimus gali būti panaikinta licencija.
Be to, Lietuvos bankas aktyviai taiko prevencines priemones ir teikia rekomendacijas bei konsultacijas valdymo įmonėms, padedančias joms užtikrinti veiklos skaidrumą bei laikytis nustatytų reikalavimų. Šis prevencinis požiūris skatina proaktyvų įsipareigojimų vykdymą ir padeda išvengti galimų pažeidimų.
Tarptautinis bendradarbiavimas su kitų šalių priežiūros institucijomis sustiprina reguliavimo veiksmingumą, skatina informacijos apsikeitimą ir padeda užtikrinti, kad Lietuvos rinkos dalyviai atitiktų Europos Sąjungos standartus.
Taigi, Lietuvos investicinė aplinka, paremta griežtu reguliavimu ir teisiniu skaidrumu, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tiek vietos, tiek tarptautiniai investuotojai renkasi šią šalį. Lietuvos bankas, kaip pagrindinis finansų rinkos priežiūros centras, ne tik užtikrina kolektyvinių investavimo subjektų veiklos stabilumą, bet ir veikia kaip svarbus tarptautinio bendradarbiavimo dalyvis, padedantis užtikrinti ES teisės aktų laikymąsi.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad Lietuvos investicinės rinkos patrauklumą taip pat formuoja sparčiai augantys inovatyvūs sektoriai, tokie kaip FinTech ir dirbtinio intelekto startuoliai, kartu su stipria reguliacine sistema. Griežti informacijos atskleidimo reikalavimai, valdymo standartai ir depozitoriumų veikla užtikrina skaidrumą, o tai stiprina investuotojų pasitikėjimą.
Apibendrinant, Lietuvos investicinė aplinka išlieka patraukli dėl suderinto reguliavimo, modernių sektorių plėtros ir veiksmingos priežiūros. Ši pusiausvyra tarp inovacijų ir stabilumo daro Lietuvą ne tik konkurencinga, bet ir patikima šalimi, pritraukiančia ilgalaikes investicijas tiek vietiniu, tiek globaliu mastu.
